(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
(Tai yra muzika kuri saugo)
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo...
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl musų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo...
Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi
Mintys, patapę bagažu į laisvę prašosi
Klausydamas ramaus širdies instrumentalo
Kai laiptinės betono sienos virsta "mano darbo stalas"
Iš tekančio vandens skubėjimo imu judėjimą
Iš akmeninių knygų meną pasiversti vėjumi
Su jais kalbėjome, dalinomės idejomis
Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą
Jie sėjo mano viltį mažom dalelėm ryžių
Kai į save išeidavau, jie kantriai laukė kol sugryšiu
Būna - reikia laiko, bet rūkas prasisklaido
Ir vel imu pieštuką, kad paišyt miesta raidėm
Ne jiems tai darau, ne dėl jų - dėl mūsų
Per pusę - vandenį, druską ir visą tai ką į save geriu -
Aš sudedu į muziką, kurią skiriu...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Man niekas nieko neįdėjo kelio pradžioje
Aš nemiegojau su sėkme, neteko reinkarnuotis turčium
Išskyrus keletą supratusių - o tai užgrūdina
Dėja, bėje, pasaulis juokės arba buvo kurčias
Purčiaus. Jo, jis darė su manim tą patį -
Bruko užmarštį - rinkaus karčią atmintį
Išmokau girdėti, vertinti klausimą
Kiek bebūtų atsakymų - turėti dar vieną klausimą
Nemėgstu aukso - visada buvau sidabras
Deimantai "sucks", geriau krištolas, akmuo paprastas
Jei širdy gyva, jei sieloj kulka -
Man svetima tai, kas lentynose dulka
Mačiau kaip tie kuriais tikėjom
Virto tais kuoriuos apsėdo
Šiukšles įmanoma sudeginti
Bet pelenuose liks pėdos
Nebeliks vietos, neištrint gėdos
Pagarba ne daiktas kur pakampėm metosi
Mačiau kaip gatvėse įsigali romantinis cinizmas
Ir vietoj mūsų tampa mano. Suprantu kapitalizmas
Su laiku bujoja ego ir ambicijos, o aš tenoriu
Kad būtų saugomos tradicijos!
Laikas laša minutem į karsto dangtį vinutėm
Stebėdamas kaip snobai baigia sms žinutėm
Baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis -
Įkalina tūkstančius - išlaisvina vienetus
O mano siela jaučia alkį
Todėl imu betoną, sutrupinu iki minčių
Ir užtempu ant "rhyme'o" duonos
Kad susitaikyt su žeme, kad nuraminti būtų dangūs -
Ranka braižau ore magijos ženklus
"Install'iuodamas" garsą balso stygų membranose
Jausminėse, garsinėse gamose
Kasdienėse, paprastų žmonių dramose -
Tai, ko nematai, tarp reklamų, ekranuose
Šaukiančiuose "Nėra vaisingų kūrėjų"
"Praloštas mūšis", "Pragertas tikėjimas"
Reikia "dūšės" - čia dūšios - nei peno, nei meno
Jie sakė "Tai neįmanoma!" O mes gyvenom!
Tamsa ir saulė panašios -
Abi jos akina skaudžiai
Rūgštimi išrinktiesiems ir opiumu liaudžiai
Ieskančiai draudžiamo baudžiamai, skaudžiai
Bet vis dar tikinčiai!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo...
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
